Raitųjų žaidimai

ISTORIJA

Raitųjų žaidimai – tai žirginio sporto atšaka, reikalaujanti ne tik jojimo įgūdžių, bet ir geros koordinacijos, atletinių sugebėjimų bei sugebėjimo dirbti komandoje.
Raitųjų žaidimai buvo sumanyti Anglijos Princo Filipo, kuris norėjo, kad žirginio sporto šventėse galėtų dalyvauti ir vaikai, kurie neturi brangaus ir gero ponio. 1957m. „Horse Of the Year Show“ šventėje, Londone, buvo surengtos pirmosios raitųjų žaidimų varžybos Princo Filipo taurei laimėti. Jos sulaukė didžiulio pasisekimo.

Šis sportas toks, koks yra dabar, buvo pradėtas Normano Patricko. Jo tikslas buvo išplėsti šį sportą, anksčiau egzistavusį tik vaikams. 1984m. jis įsteigė Didžiosios Britanijos Raitųjų Žaidimų Asociaciją. Ir vėliau jis labai rėmė ir globojo šį sportą, kuris jau išsiplėtė ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir užsienyje.

2003m. suformuota Internacionalinė Raitųjų Žaidimų asocicija, ir šiandien ji jungia narius iš dvidešimties šalių keturiuose žemynuose.

TIPAI

Raitųjų žaidimai buvo pradėti kaip komandinis sportas, bet dabar jie išsivystė, ir gali būti žaidžiami ne tik komandose, bet ir pavieniui ar poromis:

  • Komandinės varžybos – komanda susideda iš penkių jojikų ir ponių. Kiekviename žaidime dalyvauja keturi, o vienas lieka atsarginis.
  • Porinės varžybos – žaidimo atsakomybė padalijama dviems jojikams. Dažniau dviese lengviau treniruotis ar surinkti komandą.
  • Individualios varžybos – dalyvauja vienas raitelis su žirgu.

Nesvarbu, kuris žaidimo formatas parinktas, pagrindinės taisyklės vienodos visiems: draudžiama naudoti stekus, botagus, pentinus ir blogai elgtis su žirgu ir kitais komandos nariais.

RAITELIAI

Dar neseniai šiuos žaidimus galėjo žaisti tik raiteliai iki 21 metų, bet šis draudimas panaikintas, tad šiandien yra net ir veteranų klasė. Vis dėlto, tai lieka jaunimo sportas, nes jis reikalauja daug ištvermės ir lankstumo.

Žaidimai būna skirtingų lygių, todėl juose gali varžytis ir skirtingo pasiruošimo raiteliai. Vienintelis dalykas, kurį turi numatyti teisėjai, tai kad vienoje aikštelėje varžytųsi panašaus pasiruoųimo raiteliai.

PONIAI

Varžybose dalyvaujama su arkliu, ne didesniu nei 150cm ties gogu. Vis dėlto, jo veislė visiškai nesvarbi – bet kuris pradedantysis su savo arkliu, nepriklausomai nuo jo veislės ar galimybių gali dalyvauti varžybose.

Raitųjų žaidimų arkliui išmokti tikrai nėra sunku, o dauguma netinkamų kitoms žirginio sporto šakoms ponių tapo tikrai gerais raitųjų žaidimų arkliais. Vis dėlto, norint pasiekti rezultatų duete turi būti ne tik geras žirgas, bet ir patyręs raitelis.

ŽAIDIMAI

Kiekvienas tipas(komandinis, duetų ar individualus) vienija apie 20 žaidimų, kurių kai kurie bendri visiems trims.

Vienas iš geriausiai žinomų ir populiariausių žaidimų vadinasi „Greitieji audėjai“(Speed Weavers), arba tiesiog kuolelių lenkimo lenktynės. Į vieną eilę sustatomi penki kuoleliai, kuriuos zigzagu dalyvis turi apjoti, o po to grįžti atgal.
Kitas žaidimas vadinasi Vėliavnešys(Flag Flyers). Jis paremtas paprastu estafetės principu: raitelis joja iki aikštės gale padėto stovo su vėliavėlėmis, išima vieną vėliavėlę ir perneša ją į kitą stovą, esantį aikštės viduryje.
Kitas žaidimas – sena riteriška tradicija(Sword Lancers) ir yra įprastas individualioms varžyboms. Principas paprastas, bet reikalaujantis tikslumo: raitelis jodamas mediniu kardu turi pamauti žiedą nuo kuolelio.

Ištvermės taškai(Agility Aces), arba Akmenų lenktynės – raitelis nušoka nuo bėgančio žirgo, perbėga keliais „akmenimis“ – dugnu aukštyn pastatytais kibirais, pastatytais viduryje arenos, vėl įšoka į balną ir kerta finišo liniją kitame aikštės gale.

Yra ir daugybė kitų žaidimų, kurie reikalauja vis kitokio pasiruošimo ir galimybių, tad kiekvienas atras savo mėgstamą.