Pakinktai

Žinoma, kad arkliai pirmiau buvo pakinkyti, negu jais pradėta jodinėti. Ilgą laiką arkliai traukė kilmingųjų karietas ir vežimus, o vėliau pakeitė jaučius ir žemės ūkio darbuose. 2 tūkst.m.pr. Kr. išlikusiuose meno kūriniuose jau vaizduojami žirgai, pakinkyti į kovos vežimą. Senieji kinkymo metodai neleido panaudoti visos arklio jėgos. Iki viduramžių arkliai buvo kinkomi per pusiaują ir kaklą (pav.1). Tokie pakinktai spaudė arklio trachėją ir trukdė laisvai kvėpuoti. Kuo sunkesnį darbą gyvūnas dirbdavo, tuo labiau dusdavo. Vietoj arklių plačiau buvo naudojami jaučiai, kurie nuo arklių gerokai skyrėsi savo anatomija, ir jiems tokie pakinktai problemų nesukeldavo. Žirgai tempdavo tik kilmingųjų vežimus, ir tai netolimais atstumais.

VI amžiuje Vokietijoje pakinktai patobulinti (2pav.) Šitokie pakinktai nebespaudė arklio kaklo, bet pagrindinis krūvis tekdavo krūtinei. Su jais arklys galėjo daug geriau išnaudoti savo jėgas ir patempti sunkesnius krovinius. Vis dėlto, plėškė nebuvo tobulas sprendimas – kadangi arklys vis dar svorį tempdavo prikabintą prie nugaros, o ne šonų, krūtindiržis pakildavo aukštyn ir vėlgi spausdavo kaklą. Taigi buvo sugalvotas diržas, einantis tarp priekinių arklio kojų, jungiantis pavaržą ir krūtindiržį. Paskui krovinius imta kabinti diržais arklio šonuose, o tai leido arkliui tempti krovinį labiau krūtine, o ne kaklu.

Po kelių amžių buvo išrasti ir pavalkai(pav.3). Europoje pradėti naudoti VIII-IX a. Nėra tiksliai žinoma, bet spėjama, jog ši pakinktų rūšis į Europą atėjo iš Šiaurės Europos ar Rytų. Krovinys prikabinamas prie arklio šonų, o svoris gula ant jo pečių, neapsunkina jo kaklo, ir tai leidžia patraukti sunkesnius krovinius. Pavalkai greitai išpopuliarėjo ir pasklido po visą Europą, ir arkliai visiškai išstūmė jaučius. Jaučiai buvo pigesni už arklius, bet arkliai buvo dvigubai greitesni ir galėjo ilgiau dirbti. Vis dėlto, jie buvo ne tokie stiprūs ir reikalavo daug priežiūros ir specifinio maisto. Nepaisant visų pliusų ir minusų, viduramžiais arklys tapo pagrindiniu pagalbininku žemės ūkio srityje.

PAKINKTŲ DALYS

Yra du pagrindiniai pakinktų tipai: pavalkiniai(pav. viršuje) ir plėškiniai(pav. žemiau).

1. Akidangčiai mažina arklio regėjimo lauką, kad arklys neišsigąstų judančių objektų už savęs. Akidangčiai netrukdo žiūrėti į priekį.

2. Žąslai

3. Vadelės - daromos iš virvės, odos ar austos pynės. Vienam arkliui valdyti reikia 8-11m ilgumo vadelių. Arklių pora valdoma kryžminėmis vadelėmis, kurių kiekvienas galas turi po dvi šakas. Viena iš tų šakų segama vienam arkliui iš išorinės, kita – 10cm ilgesnė – kitam arkliui iš vidinės pusės. Šios vadelės patogios, nes užtenka patraukti vieną vadelių pusę, kad pajustu abu arkliai. Arklys, į kurio pusę daromas posūkis, vadelių patraukimą juntą stipriau, nes jis pirmas turi pradėti sukti.

4. Pavalkai - pagrindinė arklio pakinktų dalis. Jie turi būti tinkamo dydžio ir atitikti arklio kakklo formą. Pavalkus sudaro kamantai – mediniai rėmai, prie kurių tvirtinamos kitos pavalkų dalys – pynė, pamušalas, ievos(odinės kilpos ienoms tvirtinti) ir sąmatos dirželis(juo sutraukiami pavalkai, kad nekeistų dydžio). Pritaikyti pavalkai gerai prigula prie arklio pečių, darbo metu daugiausia remiasi į arklio pečius viduriniuoju trečdaliu. Apačioje tarp pavalkų ir arklio kaklo turi būti toks tarpas, kad tilptų kumštis, o viršuje tarp keteros ir pavalkų – pirštas. Tinkamai parinkti pavalkai nevaržo peties sąnarių judesių, turi didesnį lietimosi paviršių ir mažiau spaudžia pečius. Pavalkais pakinkyto arklio paprastai didesnė traukiamoji galia. Tačiau jie yra sunkesni, brangesni negu plėškės, turi būti tiksliai pritaikyti kiekvienam arkliui, negalima keisti jų matmenų. Yra 12 dydžių.

5. Krūtindiržis

6. Viržis(valktis) skirtas traukti vežimą. Gaminami iš virvės, odos ar grandinės ir tvirtinami prie padargų.

7. Iena valdomas vežimas: sukdamasis arklys suka ienas, kurios yra sujungtos su ratų ašimis.
Plėškė daroma iš odos ir yra paprastesnės konstrukcijos už pavalkus. Ji yra daug lengvesnė ir pigesnė už pavalkus, sutrumpinant arba pailginant keteros dirželį, lengvai pritaikoma įvairaus stambumo arkliams. Tai patogus pakinktas norint atlikti lengvus darbus arba greitai važiuoti. Tačiau plėškė turi nedidelį lietimosi paviršių, todėl dirbant sunkesnį darbą stipriai spaudžia krūtinę, trikdo kraujotaką ir varžo peties sąnarių judesius.

8. Plėškės krūtindiržis - pagrindinė plėškės dalis. Odinis, 10-15cm pločio. Jo galuose yra metalinės kilpos, prie kurių tvirtinami viržiai. Gerai pritaikytos plėškės 2/3 krūtindiržio turi gulėti ties peties-mentės sąnariu, truputį virš jo, bet viršutinis krūtindiržio kraštas neturi spausti gerklės.

9. Plėškės keteros dirželis

10. Balnelis - naudojamas kinkant vieną arklį. Jis laiko ienų, pavalkų ir lanko svorį. Balnelių yra dviejų rūšių. Plokšti, be tvirtų rėmų tinka žemą gogą turintiems arkliams. Tokį balnelį sudaro viena ištisinė arba dvi pagalvėlės, iš viršaus aptrauktos stora oda, kuri tas pagalvėles sujungia.Per balnelio viršuje pritvirtintas grandis perkišamas odinis diržas – pakeltinė. Aukštas balnelis – puslankiu išlenkta metalinė plokštė, prie kurios galų pritvirtintos metalinės arba medinės lentelės su pagalvėlėmis, – naudojamas liesiems ir aukštą gogą turintiems arkliams.

11. Pavarža

12. Vadelių žiedai

13. Nugaros diržas

14. Strėndiržis

15. Pabrukas, arba uodegos diržas

16. Antšonės

Lankas naudojamas kinkant į vežimą vieną arklį su pavalkais. Jis sujungia ienas ir kartu švelnina nelygiu keliu riedančių ratų smūgius, kurie persiduoda į arklio pečius. Lankas turi būti stangrus, stiprus, lengvas, geriausia – iš guobos ar ievos medžio.

Kaklininkai naudojami kinkant arklius į porinį vežimą. Kaklininkai turi du galus su kilpomis, kurios užmaunamos arkliams ant kaklų, o juos jungianti grandinė ar virvė, kuri baigiasi grandimi, – ant grąžulo priekinio galo. Kaklininkais arkliai valdo vežimą, jei reikia, stumia jį atgal, prilaiko važiuojant nuo kalno.

KINKINIŲ RŪŠYS

Tandemas – dviejų arklių kinkinys, kai arkliai sukinkyti vienas paskui kitą.

Trikinkė – kinkomi trys arkliai viena linija, arba rečiau – pora ir vienas priekyje.

Troika – rusiškas kinkymo būdas, kai trys arkliai kinkomi viena linija, vidurinysis su lanku.
Paprastai kinkomi į roges, ir vidurinysis žirgas bėga risčia, o du šoniniai zovada.

Keturkinke kinkomi arkliai dviem poromis.  Kvadriga – keturių arklių kinkinys, kai visi keturi arkliai kinkomi viena linija. Taip kinkyti arkliai senovėje žaidžiant Olimpines žaidynes.